Menu

Romanos 9

WBT

1 Iya’ camilhuo’ caxhueÆmot’Æe juaiconapa. Itine itine tocomma to lumlequi jiÆpe Æainunxajma’. Iya’ ca’nujuaitsila’ laipimaye, iÆne laif’as xanuc’ judío. ToÆta’a laifnespa aicafelÆaique. ToÆe ixina’ Cristo, iÆque Æainihuequi. Jouc’a cal Espíritu Santo aÆpalaic’o jiÆpe laipicuejma’, aÆmi: “Ma’ al Æinca iÆe lofcuapa”. Iya’ cacua: CoÆa’ aÆcuanac’eÆa’ Cristo ja’ni toÆta’a tunÆul’me iÆne laipimaye. 4 IÆne lun Israel acueca’ lipaxnepola’ ȽanDios. Imetsaicopola’ inaxque’. MaÆque ȽanDios imuj’moxi pe lomana’ iÆniya. Imaneconca litaiqui’, epi’i’mola’ litaiqui’ loya’apa locuxepa. Imuc’i’mola’ te lo’eyacu jiÆpe lejut’Æ È½anDios. U’i’mola’ litaiqui’ licupa, ticua: “ToÆe, toÆe catoc’i’molhuo’”. 5 IÆne lixanuc’ Israel aÆtatahueló illanc’ ninc’ijudío. Jouc’a itatahueló Cristo lipajnta fa’a li’a Æamats’. IÆque Cristo ma’ anDios, jahuay ticuxe. Ma’ iÆque laxc’onÆingoÆaiÆe. Ocuena aimi’iya malaxc’onÆingoÆaiyacu. Ni itsiya ni Locuena Quitine. ToÆta’a ti’iÆa’. Amén. 6 Itsiya, ¿te qui’ipa? Tocomma to ȽanDios aiquenant’Æi limipola’ iÆniya lun Israel. A’i. Ma tenant’Æi. Petsi aÆinca ixanuc’ Israel iÆniya tepenufyi litaiqui’ ȽanDios. Locuenaye pe aiquilepenufi, tama anuli ÆiÆtatahuelo, iÆne a’i quixanuc’ Israel, a’i quixanuc’ ȽanDios. 7 Ma toÆta’a li’ipola’ linaxque’ Abraham. IÆne tama le’a anuli quiÆ‘ailli’, iÆque Abraham, ȽanDios aiquimetsaicola’ jahuay iÆniya. Timi Abraham: “Quimetsaico’ma Isaac. IÆque ma’ o’hua." 8 IÆe lataiqui’ aÆmuc’inga’ naitsi iÆne aÆinca inaxque’ ȽanDios. Lan xanuc’ nomajnlispa fa’a li’a Æamats’ ȽanDios aiquimetsaicola’ jahuay to quinaxque’. Ma le’a iÆniya nomajnliconspá, iÆne tipa’a al ts’e liÆpitine, maÆne inaxque’ ȽanDios. Ti’onÆcospa to Isaac. Abraham a’i quituca’ mixpic’e ti’iÆa’ iÆque qui’hua. Ma ȽanDios icupa cataiqui’ ti’iÆa’. 9 ToÆta’a litaiqui’ ȽanDios limipa Abraham lu’ipa lo’iya, ticua: “Litine laixpic’epa iya’ cacuaiyoconno, Æopeno Sara tipo’no’ma Æi’hua”. 10 Ma’ anuli li’ipola’ linaxque’ Rebeca. IÆniya loquexi’, lan cuatsi, anuli quiÆ‘ailli’. IÆque ÆaÆtatahuelo Isaac. IÆniya mimana’ licu’u Rebeca, ai’a timajnlita, aiquiÆ‘aic’ ni al c’a ni lixcay, iÆniya Æitiné ȽanDios timi Rebeca: “Ƚapepo, iÆque Æopajnya lijoujma, ticuxe’ma Æipima”. JiÆpe ȽanDios timuqui te ts’i’ic’ lo’epa. IÆque quituca’ tixpic’e naitsi iÆne ti’itsola’ lixanuc’. ToÆta’a aimi’iya minesyacu: “Iya’ ac’a lai’ejma’, toÆiya aÆ‘huijf’epa ȽanDios”. A’i. ȽanDios quituca’ ti’huijf’e’mola’ lixanuc’. IÆque aiquipai’i lipicuejma’. Ma’ anuli ti’hua ti’ay. 13 Al Paxi LiniÆingiya tuya’e’ toÆta’a li’ejma’ ȽanDios, ticua: “Jacob ai’epa capic’a, Esaú ai’epa caipilaic’”. 14 Itsiya, ¿te caÆnesyacu? ¿Ja’ni a’ij Æijca lo’epa ȽanDios? A’i. Aimi’iya maÆnescoyacu toÆta’a. 15 ȽanDios timi Moisés: “Iya’ catoc’i’ma petsi aipic’a catoc’iÆa’. Caxim’ma cuanuc’ petsi aipic’a caxinÆa’ cuanuc’." 16 ToÆta’a aÆsinyi aimi’iya maÆspic’eyacu te ts’i’ic’ caÆ‘e’eyaconga’ ȽanDios. Aimi’iya malipa’ayacu cafxi malulijyacu toÆta’a maÆpaxneyaconga’ ȽanDios. Ma ȽanDios quituca’ tixpic’e naiÆne loxinyacola’ acuanuc’la. 17 Ma’ anuli loya’apa al Paxi LiniÆingiya locuapa limipa ȽanDios cal rey Faraón. Timi: Iya’ camuc’i’mola’ lan xanuc’ acueca’ laif’epa. Ni petsi lomana’ li’a Æamats’ ti’iÆa’ quiÆsina’ ma’ iya’ NanDios. ToÆta’a aifajpo’ ima’, nepi’ipo’ lopenic’, aixpic’epa te ts’i’ic’ lof’eya. 18 JiÆpe aÆsinyi li’ejma’ ȽanDios. IÆque petsi ipic’a titoc’iÆa’ ma titoc’i’ma. Petsi ipic’a ti’iÆa’ axna lipicuejma’ ma ti’i’ma axna. 19 Itsiya, ¿te aga aÆmi’ma: “Ja’ni toÆta’a li’ejma’ ȽanDios, ¿te co’icopa aimalatenÆcoconga’ illanc’ laÆ‘ejma’? ¿Te illanc’ caÆtuca’ aÆspic’e’me te ts’i’ic’ laÆ‘iyaconga’? A’i. Aimi’iya.”? 20 Aimones’ma toÆta’a. ¿Te totalai’ot’Æe’ma ȽanDios ima’ ma’ unxans? ¿Te ja’ni Æilanc’empa ti’i’ma titalai’e’ma iÆque Æilanc’epa? A’i. Aimi’iya. 21 ȽintaÆpa capixú maÆque quituca’ tixpic’e te ts’i’ic’ mixhuicoya Æipixitsqui. MaÆque Æipixitsqui tilanc’eco’ma oque’ Æapixú. Anuli acueca’ lipitali, locuena ni naitsi capixu. 22 Ima’ totalai’ot’Æe’ma ȽanDios, aimetenÆcocohuo’ iÆque li’ejma’, iya’ camihuo’: Ima’ aimocueca lo’epa ȽanDios. IÆque joupa ixpic’epa titeÆ‘mitsola’ iÆne laixtuc’opola’. Joupa ixpic’epa timuj’moxi ma’ anDios. Tama joupa ixhuaita acueca’ li’epa lixcay, ȽanDios ti’hua ticoÆi. Aiquecani’ela’ nulemma. Tixnet’Æqui. 23 Ƚinca aimocueca iÆe lo’epa ȽanDios. IÆque jouc’a tipa’a lomuc’iyacola’ lan xanuc’. IÆne lixanuc’ loximpola’ acuanuc’la. Joupa ixpic’epa titoc’itsola’, tilanc’e’e’mola’ liÆpicuejma’, tilaitsufcotsola’. Joupa ixpic’epa timetsaicoÆe juaiconapa acueca’ CanDios. 24 IÆe laifnespa: “⦠lixanuc’ ȽanDios”, canescola’ jahuay iÆne petsi Æijoc’ipola’ ȽanDios. Ja’ni ninc’ijudío, ja’ni unc’ocuenaye xanuc’, ma’ anuli ȽanDios aÆjoc’iponga’. 25 JiÆpe lije’e cal profeta Oseas, ȽanDios tipalaicola’ locuenaye xanuc’, iÆne a’ij judío, ticua: Ticuaihuo litine cami’mola’ locuenaye xanuc’: “Imanc’ aixanuc’”. Itsiya litine a’i caixanuc’ iÆne. Itsiya iÆne lan nación aimalatenÆma aicapenufila’ liÆxanuc’. Ticuaihuo litine cami’mola’ iÆne locuenaye nación: “Ca’elhuo’ capic’a, capenuf’mola’ loÆxanuc’”. 26 Jouc’a ticua: Petsi timila’: “Imanc’ a’i quixanuc’ ȽanDios”, maÆpiya tecui’im’mola’: “IÆne inaxque’ ȽanDios Ƚimaf’i’”. 27 Cal profeta Isaías tuya’e’ lo’iyacola’ lan xanuc’ Israel, ticua: Tama axpela’ lan xanuc’ Israel, tama ti’onÆcospola’ to cal cuixa Æopa’a Æema caja, ma le’a ahuata lonÆulyacu. 28 ȽanDios ÆaÆPoujna joupa ixpic’epa ti’e’ma al cueca’ fa’a li’a Æamats’. Ma to licuapa, toÆta’a ti’e’ma, ti’e’ma nulemma. Tixhuai’ni’ma iÆe litaiqui’ licuapa. 29 JiÆpe lije’e Isaías ai’a tuya’a’ma toÆta’a lo’iya, ticua: ȽanDios, iÆque jahuay ticuxe, aiquijou’ne nulemma laÆnación. Timanemma to oquexi’ afantsi laÆnaxque’. Ja’ni a’i, coÆa’ laÆ‘iyaconga’ ti’onÆcota to li’ipola’ ÆiÆeloÆya’ Sodoma y Gomorra. IÆniya ÆiÆeloÆya’ ejac’mola’ nulemma jouc’a liÆxanuc’. 30 Itsiya, ¿te caÆnescoyacu xonca? ¿Te qui’ipola’ lan xanuc’ a’ij judío? Luyaipa quitiné iÆne lan xanuc’ aiquiÆsina’ locuxepa ȽanDios. Aimehueyi te co’iya mixinyacola’ ȽanDios to lan c’a xanuc’. Aimicuis’eyoÆtsi: “¿Te caÆ‘eyacu aÆsintsonga’ toÆta’a?” Itsiya petsi no’huaiyimpá Jesucristo, ȽanDios tepenufila’ to ailopa’a quiÆjunac’. 31 Lan xanuc’ judío, iÆne lixanuc’ Israel, ¿te qui’ipola’ iÆniya? IÆne iÆsina’ al c’a locuxe’epola’ ȽanDios. Tixhueyi iÆe lataiqui’. Tehueyi te co’iya ȽanDios mixinyacola’ to ailopa’a quiÆjunac’, tepenuftsola’. ȽanDios aiquixinnila’ toÆta’a. Aiquepenufila’. 32 ¿Te qui’icopola’ toÆta’a? IÆne aimi’huaiyijnyi ȽanDios. MaÆpe liÆpicuejma’ ticuayi: “Illanc’ ninc’ic’a xanuc’. Lanant’Æi’me caÆtuca’ iÆe laÆcuxe’eponga’ ȽanDios. ToÆta’a ailopa’a caÆjunac’. Lapenuf’monga’.” IÆne imenaj’mola’. JiÆpe litaiqui’ ȽanDios, tuya’e’ tipa’a “⦠anuli Æapic Æoc’uilitsufcopola’ lan xanuc’”. IÆne lan judío Æinca uc’ui’e’mola’. 33 ToÆta’a loya’apa al Paxi LiniÆingiya, ticua: ¡ToÆsinÆe! JiÆpe liÆya’ Sión capo’no’e anuli Æapic petsi tuc’uilitsufco’mola’ lan xanuc’. JiÆpe cal cueca’ capic Æinca tixcai’e’mola’. Cal xans no’huaiyijmpa iÆque, Æinca ailopa’a co’iya, aimixhueÆcoconaya.

Everything we make is available for free because of a generous community of supporters.

Donate