Hebrajams 1

1 Dievas, kuris daug kartų ir daugeliu būdų praeityje kalbėjo tėvams per pranašus, 2 šiomis paskutiniosiomis dienomis prabilo į mus Sūnumi, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju, ir per kurį sukūrė pasaulius; 3 kuris, būdamas jo šlovės spindesys bei jo esybės tikslus atvaizdas ir išlaikydamas visatą savo galingu žodžiu, pats vienas atlikęs mūsų nuodėmių nuvalymą, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, 4 būdamas tiek geresnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos yra paveldėjęs vardą. 5 Nes kuriam iš angelų jis kada nors pasakė: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau? Ir vėl: Aš būsiu jam Tėvas, o jis man bus Sūnus? 6 Ir vėl, kai įveda Pirmagimį į pasaulį, jis sako: „Ir tegarbina jį visi Dievo angelai." 8 Bet Sūnui sako: „Tavo sostas, o Dieve, išliks per amžių amžius, teisumo skeptras yra tavo karalystės skeptras. 14 Argi jie visi nėra patarnaujančios dvasios, siunčiamos patarnauti labui tų, kurie ateityje paveldės išgelbėjimą?!