I Timotiejui 2

1 Taigi raginu visų pirma išsakyti maldavimų, maldų, užtarimų ir dėkojimų už visus žmones, 2 už karalius ir visus, esančius valdžioje, kad gyventume taikų ir ramų gyvenimą visokeriopame dievotume ir doringame rimtume, 3 nes tai gera, be to priimtina akyse mūsų Išgelbėtojo, Dievo, 4 kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į aiškų tiesos pažinimą. 5 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, 6 kuris atidavė save, kitų vietą užimančią išpirką už visus, savalaikį liudijimą. 7 Tam aš esu paskirtas šaukliu ir apaštalu – sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – kitataučių mokytoju tikėjime ir tiesoje. 8 Taigi pareiškiu valią, kad kiekvienoje vietoje vyrai melstųsi, keldami šventas rankas, be rūstybės ir nesutarimo. 9 Panašiu būdu, kad ir moterys droviai ir santūriai puoštųsi padoria apranga, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiais drabužiais, 10 bet tuo, kas dera moterims, išpažįstančioms dievotumą – gerais darbais. 11 Moteris tesimoko tyliai, su visišku pavaldumu. 12 Ir neleidžiu, kad moteris mokytojautų nei kad viršininkautų vyriškiui, bet kad laikytųsi tyliai, 13 nes pirmas buvo supavidalintas Adomas, paskui – Ieva. 14 Ir Adomas nebuvo apgautas, bet moteris apgauta nusižengė. 15 Tačiau ji bus išgelbėta per tam tikrą gimdymą, jeigu jos su santūrumu pasiliks tikėjime ir meilėje ir šventume.